KVIEČIAME UŽSUKTI:





 

Kaip padėti vaikui

There are no translations available.

Ką daryti jei įtariate, kad vaikas patiria smurtą?

Jei įtariate, kad vaikas patiria smurtą, nebijokite kreiptis pagalbos į kompetentingus žmones. Tam, kad galėtumėte argumentuoti savo įtarimą, stebėkite ir fiksuokite vaiko elgesį, venkite vertinimų. Stebėkite elgesį -  “Jonukas įkando, sulaužė, įspyrė”, venkite vertinimų - “Jonukas buvo tiesiog baisus, nedraugiškas” ir pan. Svarbu, kaip galima tiksliau fiksuoti vaiko ir suaugusių žmonių elgesį.

Pasitarkite su profesionalais, vaikų teisių ar vaikų elgesio specialistais, neminėdami vaiko vardo ir pavardės tol, kol tikrai priimsite sprendimą apie savo įtarimus informuoti oficialias Vaiko teisių apsaugos tarnybas.

Venkite ir neskubėkite savo įtarimais pasidalinti su vaiko tėvais. Dažnai vaikas smurtą patiria būtent šeimoje ir jūsų skuboti veiksmai, gali išgąsdinti šeimos narius arba sukelti pyktį, gali turėti neprognozuojamų pasekmių vaikui. Taip pat neaptarinėkite konkretaus vaiko su savo bendradarbėmis tol, kol nesate tikra, kokiu tikslu tai darote – ar norėdami gauti papildomos informacijos, ar sumažinti savo nerimą.

Neskubėkite išviešinti vaiko vardo ir pavardės, apginkite ir saugokite jo privatumą.


 

Ką daryti jei vaikas jums papsakojo, kad jis yra skriaudžiamas?

  • Būkite atvira(s) ir supratinga(s). Išlikite ramus. Jei jūs sureaguosite labai emocionaliai – išsigąsite ar supyksite, vaikas nustos pasakoti. Patikinkite vaiką, kad jis gerai padarė papasakodamas jums.
  • Nesistenkite atlikti tyrimo ir apklausos. Palikite šį darbą profesionalams, jie kas, kur ir kada atsitiko. Išklausykite vaiką tiek, kiek vaikas jums gali ir nori tuo metu papasakoti. Dažnai tai yra sena paslaptis, kurią jis saugojo dienas, mėnesius ar net metus. Raskite ramią vietą šnekėtis. Paskatinkite vaiką išreikšti jausmus, bet netardykite jo.
  • Supraskite, kad vaikas išgyvena jausmų sumaištį. Dažnai smurtautojas yra artimas vaikui žmogus, šeimos narys, ir net jeigu vaikas turi stiprių negatyvių jausmų, jis taip pat myli tą žmogų ir bijo jį įskaudinti.
  • Tikėkite vaiku. Neišreikškite abejonės vaiko pasakojimu, neneikite to, ką išgirdote, kad ir kaip sunku būtų tuo patikėti. Vaikai retai sukuria istorijas apie smurtą, ypač seksualinę prievartą. Jie linkę saugoti paslaptį ilgą laiką, nes jiems buvo grąsinama, ar kartojama, kad tai yra jų pačių kaltė. Patikinkite vaiką, kad tai, kas atsitiko, nėra jo kaltė.
  • Paaiškinkite vaikui, kokių veiksmų imsitės. Įtarimas apie galimai patirtą smurtą yra pakankama priežastis pranešti apie tai  Vaikų teisių apsaugos tarnybai. Pasakykite, kad jums reikės pasikalbėti su teta ar dėde, kuri jau yra padėjusi kitiems tokiems, kaip jis, vaikams. Patikinkite, kad nieko nesakysite tėvams, jei galimas smurtautojas yra šeimos narys.
  • Jei vaikas jums papasakoja apie patirtą smurtą (pvz., seksualinį smurtą) iš karto po įvykio, neprauskite vaiko ir neskubėkite pakeisti rūbų - tai gali būti svarbūs įkalčiai.
  • Nepasakokite kitiems žmonėms, kuriems to žinoti nebūtina. Gerbkite vaiko privatumą.
  • Jei vaikas pasirinko jus savo patikėtiniu, tai būkite kartu, kai jis tai turės papasakoti kitiems žmonėms, palaikykite, padėkite jam saugiau jaustis.


Pirmas žingsnis, apsaugant vaikus nuo smurto ir nepriežiūros ir teikiant jiems pagalbą, yra tokių vaikų identifikavimas. Gydytojai, darželių auklėtojos, mokytojai, slaugytojos, kitas švietimo įstaigų personalas ar laisvalaikio užimtumo specialistai kasdien susitinkantys su vaikais, turi unikalią galimybę labai anksti atpažinti šias situacijas ir pamatyti tokius vaikus.

Kiekvienam suaugusiam žmogui gali tekti susidurti su smurtą patyrusiais vaikais. Smurtaujantys giminaičiai (tėvai, seneliai, broliai, dėdės ir tetos) ir negiminaičiai (auklės, treneriai, kaimynai) gyvena miestuose ir kaimuose, gali būti vyrai ir moterys, išsilavinę ir ne, yra įvairaus amžiaus ir  socialinės padėties. Smurtinis elgesys su vaiku gali būti vienkartinis aktas, toks kaip stiprus vaiko mušimas, kad nustotų verkti ar paklustų, ir gali būti nuolatinis elgesio būdas su vaiku, toks kaip seksualinis išnaudojimas,  nepriežiūra, emocinis kankinimas.

Visų rūšių prievarta prieš vaiką paveikia kiekvieną vaiko vystymosi aspektą. Smurtas sutrikdo vaiko fizinę sveikatą, intelektualinį vystymąsi, jo psichologinį funkcionavimą, socialinius įgūdžius ir gebėjimus. Vaikai patys retai kada pasakoja apie patirtą skriaudą, dažnai jie net nežino ir nesupranta, kad toks suaugusių elgesys yra netinkamas, jaučiasi kalti patys, yra įbauginti, gėdijasi, nežino, kam ir kokiais žodžiais galėtų papasakoti, bijo, kad niekas nepatikės.

Svarbu žinoti kaip atpažinti prievartą patyrusius vaikus, žinoti smurto rūšis ir pasekmes vaiko vystymuisi, galėti suteikti būtiną pagalbą. 

 

© Paramos vaikams centras, 2016.

 

 

Puslapio sukūrimą parėmė Europos komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato Prevencijos ir kovos prieš nusikalstamumą programa.
Puslapyje išdėstytos pažiūros nėra oficiali Europos komisijos nuomonė. Europos komisija nėra atsakinga už puslapyje pateiktos informacijos panaudojimą.