Fizinė prievarta

Fizinė prievartatai yra neatsitiktiniai sąmoningi suaugusių žmonių veiksmai vaiko atžvilgiu, kurie sukelia skausmą ir gali sukelti sveikatos ir vystymosi sutrikimus.
Fizinis smurtas gali būti vienkartinis epizodas arba pasikartojantys veiksmai – mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Fizinė trauma gali būti įvairi – nuo lengvo apdraskymo ir nubrozdijimo iki lūžusių kaulų, smegenų sutrenkimo, vidinių organų (inkstų, kepenų, blužnies) sužalojimo. Fizinė prievarta taip pat pasireiškia “ypatingų” bausmių taikymu – kankinimais, vaiko uždarymu tamsiose patalpose (sandėliuke, rūsyje, dėžėje), darbo skyrimu ne pagal vaiko jėgas.

 

Kaip atpažinti fizinę prievartą patyrusį vaiką?

Esminis klausimas, kurį suaugęs žmogus turėtų sau užduoti, ar šis vaiko sužalojimas galėjo atsirasti atsitiktinai, netyčia susižalojus? Tokie akivaizdūs fiziniai požymiai, kaip mėlynės, nudegimo žymės, patinimai, pabrinkimai gumbai, nubrozdinimai,  nutrynimai, žaizdos, įdrėskimai  ir kiti odos sužeidimai, lūžiai, įvairaus laipsnio užgijimo žaizdos, turėtų sukelti auklėtojos susirūpinimą ir poreikį išsiaiškinti, kas atsitiko. Svarbu suvokti, ar pateiktas vaiko paaiškinimas atitinka sužalojimų turinį, kitaip sakant, ar pasakojimas yra tikėtinas ir atspindi realius įvykius. Pažymėtini pavojaus signalai:

  • Daugybinės, skirtingų spalvų mėlynės ant vaiko kūno rodo, kad yra kelių skirtingų dienų sumušimai.
  • Mėlynių forma ar vieta gali nurodyti, kokiu būdu patirtas sužalojimas, koks daiktas buvo naudojamas (pvz. vaikai retai patys susižaloja sėdmenis).
  • Nėra jokio paaiškinimo, kaip atsirado sužalojimas “Aš nežinau kaip tai atsitiko”, sako vaikas.
  • Paaiškinimas mažai tikėtinas, neatitinka sužalojimo pobūdžio
  • Vaikui nėra suteikta reikalinga ar tinkama pagalba, nuvertinama traumos raikšmė ir pasekmės.

Fizinę prievartą patiriantys vaikai yra išmokę, kad juos supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas. Suaugę, kurie jais rūpinasi, gali būti pikti, nekantrūs ir dirglūs, depresiški, tolimi. Jie gali labai lengvai, staiga, neprogozuojamai pavirsti žiauriais žmonėmis. Gyvendamas su smurtaujančiais suaugusiais, vaikas suvokia save, kaip nemylimą, “blogą”, netinkamą. Toks pasaulio ir savęs suvokimas ryškiai atsispindi vaiko elgesyje. Turėtume būti atidūs šiems vaiko elgesio pasireiškimams:

  • bijo suaugusių žmonių;
  • išsigąsta, kai kas nors šalia verkia;
  • išsigąsta netikėtų, staigių kito žmogaus judesių;
  • išsigąsta netikėtų garsų;
  • elgiasi  agresyviai, yra piktas arba atsiribojęs;
  • “nieko nejaučia”;
  • yra baimingai paklusnus, pasyvus, nerodo iniciatyvos;
  • bijo tėvų, bijo eiti namo;
  • apsirengęs netinkamais oro sąlygoms drabužiais (pvz. drabužiai ilgomis rankovėmis karštą vasaros dieną gali slėpti mėlynes).

© Paramos vaikams centras, 2016.

 

Puslapio sukūrimą parėmė Europos komisijos Teisingumo, laisvės ir saugumo generalinio direktorato Prevencijos ir kovos prieš nusikalstamumą programa.
Puslapyje išdėstytos pažiūros nėra oficiali Europos komisijos nuomonė. Europos komisija nėra atsakinga už puslapyje pateiktos informacijos panaudojimą.